kovinė nuodingoji medžiaga

kovinė nuodingoji medžiaga statusas T sritis apsauga nuo naikinimo priemonių apibrėžtis Cheminis junginys, turintis tam tikrų nuodijamųjų, cheminių ir fizikinių savybių; apnuodija priešo karius ir gyventojus, užteršia orą, vietovę, ginkluotę, kovos techniką, aprangą, įvairius daiktus, apnuodija maisto produktus ir vandenį. Fizikinės ir cheminės kovinės nuodingosios medžiagos charakteristikos: agregatinė būsena, tirpumas, tankis, hidrolizė, sočiųjų garų slėgis, lakumas, didžiausia koncentracija, lydymosi ir virimo temperatūra, klampumas ir kt. Svarbiausia kovinės nuodingosios medžiagos savybė –↑ nuodingumas. Kovinės nuodingosios medžiagos skiriamos pagal fiziologinį poveikį – paralyžiuojamosios, pūliuojamosios, bendrosios, dusinamosios (troškinamosios) ir psichotropinės; pagal taktinę paskirtį – mirtinosios ir žalojamosios; pagal žalojamojo poveikio spartą – greitosios ir lėtosios; pagal patvarumą – patvariosios ir nepatvariosios. Daugelis kovinių nuodingųjų medžiagų turi kumuliacinį poveikį (kaupiasi organizme). Taip pat gali būti skiriamos imitacinės ir mokomosios kovinės nuodingosios medžiagos. Kovines nuodingąsias medžiagas paskleidžia cheminiai šaudmenys. Kovinės nuodingosios medžiagos veikimą mažina ar naikina degazacija. Nuo nuodingųjų medžiagų savybių apsaugo dujokaukė, odos apsaugos priemonės, slėptuvės su veikiančia filtravimo ir ventiliacijos įranga. Pirmą kartą ir dideliu mastu kovinės nuodingosios medžiagos buvo panaudotos I pasauliniame kare 1915 04 22 prie Ipro upės (Belgija). Veiksmingiausios to meto kovinės nuodingosios medžiagos buvo fosgenas, difosgenas, ipritas (pavadintas garstyčių dujomis). Karui baigiantis, buvo išrastas liuizitas, adamsitas ir chloracetofenonas. Per I pasaulinį karą nuo kovinių nuodingųjų medžiagų nukentėjo \kovinė nuodingoji medžiaga1 mln. žmonių. 1925 m. Ženevos protokolas uždraudė naudoti kovines nuodingąsias medžiagas. Tačiau 1936 m. Italijos kariuomenė naudojo ipritą kare su Etiopija, nuo 1937 m. – Japonijos kariuomenė kare su Kinija. XX a. 4 dešimtmetyje buvo susintetinti tabūnas, zarinas ir zomanas, 6 dešimtmečio pabaigoje – VX. II pasauliniame kare kovinės nuodingosios medžiagos nebuvo panaudotos. 1993 m. Rusijoje buvo 40 tūkst. t nuodingųjų medžiagų, JAV – 29 tūkst. t. 1993 m. Paryžiaus konvencija uždraudė kurti, gaminti, kaupti cheminį ginklą bei numatė, kad visos jo atsargos bus sunaikintos. atitikmenys: angl. chemical warfare agent rus. боевое отравляющее вещество ryšiai: dar žiūrėkkoncentracija dar žiūrėknuodingųjų medžiagų kovinė būsena dar žiūrėknuodingumas dar žiūrėkpatvarumas dar žiūrėkpatvarumas dar žiūrėkpirmieji pažeidimo nuodingosiomis medžiagomis požymiai dar žiūrėkslaptasis apsinuodijimo periodas

Apsaugos nuo naikinimo priemonių enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. . 2002.

Look at other dictionaries:

  • kovinė nuodingoji medžiaga — statusas T sritis chemija apibrėžtis Cheminis masinio naikinimo ginklas. atitikmenys: angl. chemical warfare rus. боевое отравляющее вещество …   Chemijos terminų aiškinamasis žodynas

  • kovinė nuodingoji medžiaga — statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Cheminis junginys, turintis tam tikrų nuodijamųjų, cheminių ir fizikinių savybių. Apnuodija priešo karius ir gyventojus, užteršia orą, vietovę, ginkluotę, kovos techniką, aprangą, įvairius… …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • dusinamoji kovinė nuodingoji medžiaga — statusas T sritis apsauga nuo naikinimo priemonių apibrėžtis Labai laki nuodingoji medžiaga, kurias įkvėpus pažeidžiami viršutiniai kvėpavimo takai ir plaučių audiniai, atsiranda plaučių paburkimas. Pagrindinės dusinamosios kovinės nuodingosios… …   Apsaugos nuo naikinimo priemonių enciklopedinis žodynas

  • greitoji kovinė nuodingoji medžiaga — statusas T sritis apsauga nuo naikinimo priemonių apibrėžtis Neturinti slaptojo veikimo periodo nuodingoji medžiaga; apsinuodijus greitąja kovine nuodingąja medžiaga mirštama arba netenkama gebėjimo kovoti per kelias min. Greitoji kovinė… …   Apsaugos nuo naikinimo priemonių enciklopedinis žodynas

  • lėtoji kovinė nuodingoji medžiaga — statusas T sritis apsauga nuo naikinimo priemonių apibrėžtis Turinti slaptąjį veikimo periodą nuodingoji medžiaga. Lėtoji kovinė nuodingoji medžiaga yra: VX, ipritas, fosgenas, BZ. atitikmenys: angl. slow acting chemical agent rus.… …   Apsaugos nuo naikinimo priemonių enciklopedinis žodynas

  • patvarioji kovinė nuodingoji medžiaga — statusas T sritis apsauga nuo naikinimo priemonių apibrėžtis Aukštos virimo temperatūros nuodingoji medžiaga, kuri išsaugoja nuodijamąjį poveikį nuo kelių val. iki kelių dienų ir net savaičių. Patvarioji kovinė nuodingoji medžiaga lėtai garuoja,… …   Apsaugos nuo naikinimo priemonių enciklopedinis žodynas

  • dirginamoji kovinė nuodingoji medžiaga — statusas T sritis apsauga nuo naikinimo priemonių apibrėžtis Nuodingoji medžiaga, veikianti akių gleivinę (ašarinės dujos, pvz., ↑ chloracetofenonas) ir viršutinius kvėpavimo takus (pvz., ↑ adamsitas). Veiksmingiausios mišraus poveikio… …   Apsaugos nuo naikinimo priemonių enciklopedinis žodynas

  • žalojamoji kovinė nuodingoji medžiaga — statusas T sritis apsauga nuo naikinimo priemonių apibrėžtis Nuodingoji medžiaga, laikinai sukelianti poveikį, kuris (skirtingai nuo masinių neramumų malšinimo cheminių medžiagų) gali būti fizinis ar psichinis ir gali išsilaikyti valandas ar… …   Apsaugos nuo naikinimo priemonių enciklopedinis žodynas

  • žalojamoji kovinė nuodingoji medžiaga — statusas T sritis apsauga nuo naikinimo priemonių apibrėžtis Psichotropinė nuodingoji medžiaga. atitikmenys: angl. incapacitating agent rus. выводящее из строя ОВ …   Apsaugos nuo naikinimo priemonių enciklopedinis žodynas

  • mirtinoji kovinė nuodingoji medžiaga — statusas T sritis apsauga nuo naikinimo priemonių apibrėžtis Nuodingoji medžiaga kariams naikinti. Šią nuodingųjų medžiagų grupę sudaro paralyžiuojamosios, bendrosios, dusinamosios (troškinamosios) ir pūliuojamosios nuodingosios medžiagos.… …   Apsaugos nuo naikinimo priemonių enciklopedinis žodynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.